2012 m. spalio 2 d., antradienis

Spalio mėnesio iššūkis: Cibulynė

Pailsėję po vasaros-ankstyvo rudens, atsigavę su naujom jėgom kimbam  į iššūkius! Spalio mėnesį Eglė siūlo prisiminti šiltutėles gardutėles sriubas... Žodis Eglei - jos dėka turime melejoną sriubos variantų. Kurį gi pasiryšite gaminti? O gal visus?

Svogūnų sriuba – tai gardus gurmaniškas patiekalas, tačiau jei šį pavadinimą tars žemaitis, tai jokių svogūnų neišgirsime - tai bus žeimaitiška cibulynė su cibulęs. Žemaitiškai kalbėti moku, ale kaip rašyti niekad nesusimąsčiau..

Bet visgi kalbėkime apie šią gardžiąją sriubytę ir jos variacijas.

Kiekvienas pasaulio kraštas turi savo svogūnų sriubos variaciją. Aš visada maniau, kad svogūnų sriuba yra neatsiejama nuo Prancūzijos, nes paprastai, jei kalbama apie svogūnų sriubą, ją „savinasi“ šio krašto gyventojai. Tačiau pradėjusi domėtis prancūzų svogūnų sriuba atradau, kad garsioji prancūzų virtuvė iki XVI a. buvo ne tik negarsi ir negurmaniška, bet netgi prasta. O viskas pasikeitė, na, kaipgi kitaip - dėl meilės. Karalius Henrikas II vedė Florencijos šeimos atstovę, o pastaroji į Prancūziją atsivežė italų virėjų, kurie įnešė skanių  permainų į prancūzų virtuvę... Taip po truputį,  iš kartos į kartą vis tobulindami tradicijas ir tendencijas, prancūzų virtuvės meistrai ėmė diktuoti madas visame maisto pasaulyje.



Prancūziška svogūnų sriuba
5-6 svogūnai
3 šaukštai aliejaus
1 l vandens
300 ml sauso balto vyno
0,5 šaukštelio džiovintų čiobrelių
Patiekti
Baltos duonos
Česnako
100 g tarkuoto aštresnio sūrio

Plonais griežinėliais supjaustyti svogūnus ir apkepti aliejuje, kol taps permatomi. Supilti vandenį, vyną, suberti čiobrelius, pagardinti druska, pipirais ir virti apie pusvalandį, nedidinant liepsnos.
Duonelę apšlakstyti aliejumi ir 5-10 minučių paskrudinti orkaitėje. Riekelės turėtų būti ne apskrudusios, bet visiškai sudžiūvusios – tik taip jos laikysis sriubos paviršiuje. Iš orkaitės išimtas riekeles įtrinti česnaku. Įpylus sriubos, uždėti riekelę duonos, apibarstyti sūriu ir kišti apie 5 minutėms į orkaitę, kol sūris išsilydys.

(Recepto šaltinis: „Mano namai“, 2009 m. Nuotraukos šaltinis: http://www.simplyrecipes.com/recipes/french_onion_soup/)

J. Vysockaja savo knygoje „Receptai visiems metams“  2010 m. pateikia iš esmės tokį patį receptą, tik keičia čiobrelius lauro lapais, svogūnus kepina svieste ir nepila baltojo vyno, bet ar tai prancūziška?! Tačiau nepaneigsi, kad ši variacija ne mažiau skani...

Pasidomėjusi atradau, kad Šiaurės Italijoje iki šiol populiari svogūnų sriuba.



Tradicinis senasis variantas
800 g svogūnų ar porų (galima pamaišyti)
2 valg. š. aliejaus
sultinio
1 valg. š. miltų
1 valg. š. pomidorų koncentrato (pastos)
50 ml balto vyno
batono riekelių
Parmezano tipo sūrio
maltų pipirų

Svogūnus ir porus nulupti, supjaustyti. Juos apkepti  aliejuje, kol pasidarys permatomi. Užpilti sultiniu - jo turi būti tiek kiek svogūnų. Truputyje vandens išmaišyti šaukštą miltų ir supilti į puodą, pamaišyti.
Sudėti nubrauktą pomidorų koncentratą ir supilti vyną. Virti ant mažos ugnies, nuolat pamaišant.
Keptuvėje apkepti batono riekeles, dėti jas didelio indo, tinkamo orkaitei, dugną. Supilti sriubą, ant viršaus pabarstyti sūriu, maltais pipirais ir pašauti į orkaitę kelioms minutėms, kad apkeptų viršus. Geriausiai tam tiks grilio funkcija.

(Recepto ir nuotraukos šaltinis: http://www.buttalapasta.it/articolo/ricetta-zuppa-di-cipolle-all-italiana/5694/)

Šiuolaikinis pikantiškas variantas
300 g raudonųjų svogūnų
240 g bulvių
aštrus pipiriukas
šakelė rozmarino
2 valg. š. aliejaus

Labai smulkiai supjaustytus svogūnus apkepti keptuvėje su pipiriuku. Sudėti smulkiai kubeliais pjaustytas bulves, rozmariną, apkepti. Užpilti sultiniu - jo turi būti lygiai su bulvem ir svogūnais. Virti pusę valandos ant vidutinės ugnies.
Pusę sriubos pertrinti ir supilti atgal, dar pavirti 5 min.
Patiekiama su apkepta balta duona (batonu).

Pasirodo, anglai irgi sako turintys anglišką svogūnų sriubą J
Susidomėjusiems J.Oliver ir jo siūlomas svogūnų sriubos variantas - http://www.youtube.com/watch?v=T0giqqFlEZs



Na o mes irgi negalime sakyti, jog neturime savųjų variacijų šia tema. Beveik kiekvieno tinklaraštininko puslapyje galima rasti svogūnų sriubos variaciją, o aš siūlau pamėginti žemaitiškos cibulynės variantą J Mano močiutė sako: "nei viena vestuvė ir kitas rimtas balius, trunkantis kelias dienas, ant rytojaus neapsieina be cibulynės, mat vieni verda kopūstienę, o žemaičiai mėgaujasi cibuliene"

O jai reikia visai nedaug:

Kelių svogūnų
Silkės (file galim ir suvalgyti, o va galva su ašakom puikiai tiks cibulynei gaminti)
Acto
Druskos
Pipiriukų
Cukraus

O pateikti ne su kokiu tai batonu kaip prancūzai, o su bulvytėm, kurios, aišku, skaniausios su lupyna.
Žemaičiai tą silkę vynioja į laikraštį ir meta į pečių - kuo daugiau angliukų, tuo geriau pavyks. Aišku, miesto daugiabutyje sunku įsivaizduoti tokį vaizdelį, bet mano patarimas būtų tiesiog čirškinti silkę keptuvėje arba orkaitėje.  Daug lengvesnis variantas yra imti pačią silkės file ir ją gerokai suskrudinti, tada gerai susmulkinti, sumaišyti su smulkiai pjaustytais svogūnais (nors tinka ir griežinėliai), tada pagal skonį skiesti vandeniuką actu, pagardinti druska, pipirais ir cukriuku, pilti ant jau paruoštos silkės su svogūnais, pagardinti šviežiomis žolelėmis. Sulaukę karštų bulvių, valgome ir taisome sveikatą. O jei nėra ką taisyti, traukiame žemaitišką naminukę - tiks ir kaip užkanda.

(Nuotraukos šaltinis: http://nemunas.livejournal.com/745.html)

Taigi gausus svogūnų derlius jau nuimtas, tad nelaukime, kol ateis žiema ir bus šalta balta ir norėsis kažkokio karštimėlio - pamėginkim šaltą cibulynę. O jei šalta jau rudenėlio pirmajį mėnesį, pamėginkime pasišildyti prancūziška, angliška ar itališka svogūnų sriubos versija!

Komentarų nėra: